Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Kaip jau puikiai supratai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ilgą laiką atrodė tiesiog neįmanomas.
Disidentai dažnai įkliūdavo kagėbistams, būdavo slapta apklausiami ir įkalinami. Nepaisant to, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje dirbantys žmonės sugebėdavo pranešti apie tokius kalinimus ir tardymus, todėl Lietuvos visuomenė būdavo informuota apie teismo posėdžius, kuriuose buvo teisiami disidentai ar politiniai „nusikaltėliai“.
Sovietų okupacijos metu būtent šiame pastate buvo įkurtas LTSR aukščiausiasis teismas. Teisme buvo skelbti šimtai nuosprendžių žmogaus teisių aktyvistams ir disidentams, nesvarbu, kokios tautybės jie buvo.
Pavyzdžiui, Sergėjus Kovaliovas buvo žymus rusų žmogaus teisių aktyvistas ir vienas iš pogrindinio leidinio, publikavusio SSRS nusikaltimus žmogaus teisių srityje, „Dabartinių įvykių kronika“ rašytojų. Rašymo mašinėle rengtas biuletenis, visai kaip Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, pranešdavo apie Sovietų režimo oponentų įkalinimą tiek cypėje, tiek psichiatrinėse ligoninėse, bei publikuodavo informaciją apie nežmogiškas sąlygas darbo stovyklose.
Būtent darbas Kronikoje Kovaliovą ir atvedė į Vilnių. Bet kodėl Vilnių? Jei Kovaliovas buvo rusas, kodėl jo neteisė Maskvoje? Na, remiantis Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, Kovaliovas buvo teisiamas Lietuvoje tam, kad būtų kiek įmanoma mažiau šansų, jog į jo posėdį ateis minios jo gynėjų. Išties, SSRS taip bijojo trukdyti galėjusių grupių, kad kelias savaites iki posėdžio disidentams pradėjo siuntinėti netikrus iškvietimus į milicijos nuovadas ir kitas valdžios institucijas būtent posėdžio datomis.
Bet jiems – NE-PA-VY-KO!
Kovaliovo posėdis subūrė dešimtis disidentų iš visos Sovietų Sąjungos, ir jie susirinko čia, Vilniuje, kartu ir su Andrejumi Sacharovu, kuris buvo artimas Kovaliovo bičiulis. Nuotraukoje gali matyti jį ir kitus disidentus stovinčius būtent čia, šalia šio pastato, 1975m. Ne be reikalo ši aikštė, kurioje stovime dabar, tapo simboliška vieta disidentams visoje Sovietų Sąjungoje. Čia, taikūs kovotojai, kurie apie vienas kitą iki tol buvo girdėję tik iš istorijų ar skaitę pogrindžio laikraščiuose, tomis dienomsi galėjo pasimatyti akis į akį ir paspausti vienas kitam ranką. O dabar, tu tęsi šią tradiciją! Sveikas prisijungęs! Džiaugiamės tave čia matydami.
Tiesa, Kovaliovo posėdis nesibaigė geruoju. Teismo nuosprendžiu jis buvo įkalintas griežto režimo stovykloje 7-eriems metams. Lyg to dar nebūtų gana, po to sekė ir trijų metų tremtis. Viso – 10 metų bausmė, ar gali patikėti?!
Bet tokia jau ta tiesa apie disidentų pasaulį. Nepaisant to, kiek tuo tikėtume, vienybės ir palaikymo kartais tiesiog neužtenka.
Garso įrašas neveikia?
Kita stotelė: Lukiškių kalėjimas
