Lukiškių kalėjimas
Ką gi, pagaliau pasiekėme ir Lukiškių kalėjimą, kuris daugybei disidentų reiškė tardymą ir įkalinimą. Architektūriškai kalbant, kalėjimo kompleksas yra išties įspūdingas – tik pažvelk į tą didingą bizantiško stiliaus cerkvę! Tačiau dar įspūdingesnės istorijos, kuriomis persipildžiusios pastato sienos.
Pavyzdžiui, Nijolė Sadūnaitė – humoro nestokojanti vienuolė, kuri aktyviai rašė Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai, lankėsi Lukiškėse po to, kai buvo įskųsta užverbuotos kaimynės, kuri per sieną girdėjo mašinėlės mygtukų garsus. Ji buvo areštuota ir 10 mėnesių praleido tardymo izoliatoriuje ir KGB rūmuose.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje Nijolė buvo užsispyrusi ir nieko niekam apie kroniką nepasakojo. Nieko neišpešus iš disidentų per du mėnesius, KGB keisdavo tardytoją. Nijolė prisimena, kai ir jos tardytojas keitėsi. Naująjam, norėjusiam sužinoti, iš kur ji gavo Kroniką, ji aiškiai atrėžė, jog tiek laiko niekam neišdavusi, ji ir dabar neplanuoja imti pasakotis. Vietoje to, vienuolė pasiūlė pasikalbėti apie orus.
Nijolė sako, kad niekur nesijuto tokia laiminga ar taip arti Dievo, kaip Lukiškių kalėjimo rūsiuose, kur kurį laiką kalėjo. Vienuolė dainuodavo, giedodavo katalikiškas giesmes, taip erzindama kalėjimo prižiūrėtojus. Ji šokdavo, per pasivaikščiojimus darydavo mankštą – buvo tikrai neįprastas kalinys. Bet Nijolė ir nebuvo įprasta – ji tiesiai šviesiai prižiūrėtojams sakydavo, jog turi stiprinti jėgas, mat grįžusi vėl turės išsijuosusi dirbti su Kronika!
Garso įrašas neveikia?
Už jos bute rastus vos šešis Kronikos puslapius Nijolė vėliau buvo nuteista trims metams Mordovijos moterų griežto rėžimo lageryje ir dar tris metus praleido Sibire. Į LTSR grįžusi 1980m., kaip ir buvo žadėjusi, toliau, visiškai nepalaužta, tęsė darbus su Kronika.
Deja, mano draugė Nijolė mirė 2024m. kovo 31 d., tad, gaila, nespėjau jūsų supažindinti. Jau daug mano draugų iškeliavo anapilin, bet džiaugiuosi, kad jų istorijos gyvuos toliau, nes jomis pasidalinau su tavimi.
Na o aš... Aš irgi lankiausi Lukiškių kalėjime ir čia išmokau morzės abėcėlę. Ne dėl to, kad neturėjau ką veikti, o dėl to, jog tai buvo vienintelis būdas perduoti žinutes kitiems politiniams kaliniams. Per visą kalėjimą yra nutiesti metaliniai šildymo vamzdžiai, į kuriuos baladodami morzės kodu ir susišnekėdavome.
Jei nori pajusti buvusio tardymo izoliatoriaus energiją, Lukiškių kalėjime vyksta eksursijos, kurias gali rezervuoti internetu. Arba gali paprasčiausiai pasivaikščioti aplink architektūriškai įspūdingą pastatą... ypač, kai žinai, kad galėsi iš jo išeiti sava valia! Kai būsi pasiruošęs tęsti, aš lauksiu tavęs čia.