Čia įsikūręs Lietuvos parlamentas, bet verta paminėti, kad anksčiau čia dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba-Atkuriamasis Seimas ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – institucijos, kurių tikslas buvo paruošti ir paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Sąjūdis atliko svarbų vaidmenį paruošiant konstitucinius ir teisinius laisvos Lietuvos pagrindus. Bet ne nuo to viskas prasidėjo. Prieš įkuriant laisvą Lietuvą, Sąjūdis buvo svarbi organizacija ir mums, disidentams.

Lietuvos Respublikos Seimas

Įkurtas 1988 m. birželio 3 d., Sąjūdis buvo intelektualų partija, jungianti tiek komunistus, tiek antikomunistus – svarbiausia, kad jie visi siekė nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Sąjūdžio nariai buvo gudrūs – jie pasirinko išlikti sistemoje nesiradikalizuojant prieš ar už Komunistų partiją. Tai leido tapti artimiems su lietuviais, kurie tiesiog norėjo atgauti savo šalies kontrolę, bet tuo pačiu padėjo bendradarbiauti su Komunistų partija, kad gautų finansinę ir teisinę paramą savo tikslams siekti. Tai reiškia, kad Komunistų partija, pati to neretai net nesuprasdama, rėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iniciatyvas.

Mažai kas žino, jog Sąjūdis aktyviai rėmė įvairias demokratines opozicines grupes bei disidentus. Sąjūdis jungė demokratines partijas visoje Sovietų Sąjungoje ir dalinai finansavo įvairių nepriklausomų leidinių spausdinimą. Neįtikėtina, bet visos Sovietų Sąjungos pogrindžio grupių laikraščiai pasiekdavo Vilniaus Fizikos institutą, kur Sąjūdžio narys ir diplomatas Petras Vaitiekūnas pasirūpindavo jų didelio tiražo spausdinimu.

Petras taip stipriai tikėjo žodžio laisve, kad nutarė pats tau papasakoti apie savo darbus ir dėl jų nutikusius nemalonumus su KGB. O, kaip tik jis ir skambina. Nagi, atsiliepk!

1990-aisias Sąjūdžio atstovai laimėjo visišką daugumą LTSR aukščiausiosios tarybos rinkimuose ir išrinko Vytautą Landsbergį šios tarybos pirmininku. Tų pačių metų kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, kurio aktą pasirašė ir su tavim kątik kalbėjęs Petras Vaitiekūnas. Tai buvo fantastiška diena.

Tiesa, po to sekė eilė iššūkių, tarp jų – kova prieš sovietų, nesugebėjusių pripažinti savo pralaimėjimo, pajėgų išpuolį.Taigi, einant link kitos lokacijos siūlau minutei sustoti prie Sausio 13-osios memorialo ir tyliai padėkoti tiems, kurie kovojo ir tiems, kurie mirė dėl laisvės.

Ne, tau nepasigirdo – kai kurie ką tik atkurtą Lietuvos laisvę ginti norėję žmonės žuvo. 1991 m. sausio mėn. Raudonoji Armija ėmė beviltiškai bandyti atkovoti prarastą Lietuvą. Vos tik apie tai pasklido žinios, tūkstančiai lietuvių suskubo vienytis šalia svarbiausių demokratijos ir laisvės simbolių – mūsų radijo ir televizijos bokštų. Žmonės laikėsi rankomis juosdami bokštus ir kitus svarbius objektus, o Raudonoji armija nepabūgo į juos šaudyti ar tiesiog pervažiuoti tankais... Memorialo lokaciją rasi paspaudęs ant jo nuotraukos, o kai būsi pasiruošęs eiti toliau, spausk „tęsti“.

Sausio 13-osios memorialas (norėdamas rasti jį, paspausk ant žemiau esančios nuotraukos!)

Nuorodos į sekantį turo objektą - žemiau.

Garso įrašas neveikia?

Garso įrašas neveikia?

Kita stotelė: Lietuvos aukščiausiasis teismas