Vilniaus Universiteto Filologijos fakultetas

Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 m., buvo seniausias universitetas visos Sovietų Sąjungos teritorijoje, tad turėjo didelę įtaką viso regiono aukštajam mokslui.

Sovietų okupacijos metu universitete buvo įvykdytos tam tikros permainos. Ar gali patikėti, kad vienu metu universiteto pavadinimas buvo Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybinis Vinco Kapsuko universitetas?

Buvo žmonių, sugebėjusių žvelgti giliau ir netikėti titulais nupuoštu pavadinimu – juk ne viskas buvo vien gražu ir gera. Nenuostabu, kad pogrindinė spauda turėjo vis daugiau ir daugiau skaitytojų – juk ji pasakojo nepagražintą tiesą apie regresiją, engimą ir chaosą.

Kita stotelė: Sąjūdžio būstinė, Gedimino pr. 1, Vilnius

Povilas Pečeliūnas. Nuotr. LKBK

Povilas Pečeliūnas – žinomas Lietuvos disidentas, mokytojas, poetas – spausdino nelegalų žurnalą „Alma Mater“ apie prastą Lietuvos aukštųjų mokslo institucijų padėtį ir sovietinio režimo realijas. Pirmasis numeris išleistas 1979 m., 400-ųjų Vilniaus universiteto įsteigimo metinių proga. Šį universitetą Povilas ir pats baigė 1952 m. Jo paruoštas leidinys buvo skirtas atsverti sovietų planus klastoti istorinius faktus – taip veikė jų propagandos mašina. Todėl „Alma mater“ koncentravosi į tikrąją VU istoriją, Lietuvos kultūrą ir pasiekimus (kurie, žinoma, sovietų buvo slepiami), bei slaptųjų protokolų, įrodančių Lietuvos okupacijos nelegalumą, paviešinimą.

Labai rekomenduoju pasivaikščioti po nuostabiuosius Vilniaus universiteto vidinius kiemelius, kurių dalį jau matei eidamas į Šv. Jonų bažnyčią. Atkreipk dėmesį į kiemelį, pavadintą architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu – nors jis ir ne disidentas, jo vardą dar išgirsi.

Baigus tyrinėti kiemelius ir pasiekus kitą lokaciją, paspausk „tęsti“.

Garso įrašas neveikia?