Sąjūdžio būstinė
Čia – Gedimino pr. 1 – buvo pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio biuras ir pagrindinė būstinė, kurioje lankėsi visos Sovietų Sąjungos demokratinių partijų ir judėjimų atstovai. Sąjūdis atliko svarbų vaidmenį paruošiant konstitucinius ir teisinius laisvos Lietuvos pagrindus. Bet prieš įkuriant laisvą Lietuvą, Sąjūdis buvo svarbi organizacija ir mums, disidentams.
Nuotr. J. Vaiškūnas
Kita stotelė: Vilniaus arkikatedra, Katedros a. 2, Vilnius
Svarbu paminėti, kad ne visi disidentai pasitikėjo Sąjūdžiu. Pavyzdžiui, Antanas Terleckas manė, kad Sąjūdyje pilna užsislėpusių bolševikų, kurie nori perimti organizacijos kontrolę jai laimėjus rinkimus. Jis taip pat kritikavo Sąjūdžio pasirinkimą bendradarbiauti su komunistų partija. Visuomenė iki šiol nesutaria, kas buvo daryta teisingai, o kas ne.
Jei iš anksto užsisakei ekskursiją Sąjūdžio būstinėje, ten galėsi plačiau pasidomėti visomis šiomis istorijomis bei užduoti rūpimus klausimus, tad drąsiai ženk vidun ir kilk į trečią aukštą. O jei ne – ir esi pasiruošęs tęsti šį turą, susitikime kitoje – paskutinėje – stotelėje.
Įkurtas 1988 m. birželio 3 d. Sąjūdis buvo intelektualų judėjimas, jungiantis tiek komunistus, tiek antikomunistus – svarbiausia, kad jie visi siekė nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Sąjūdžio nariai buvo gudrūs – jie pasirinko išlikti sistemoje garsiai nesmerkdami komunistų partijos. Tai padėjo bendradarbiauti su komunistų partija ir gauti finansinę bei teisinę paramą savo tikslams siekti. Tai reiškia, kad komunistų partija, pati to dažnai net nesuprasdama, rėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iniciatyvas.
Mažai kas žino, jog Sąjūdis aktyviai palaikė demokratines opozicines grupes bei disidentus visoje Sovietų Sąjungoje! Jis dalinai finansavo įvairių nepriklausomų leidinių spausdinimą. Neįtikėtina, bet pogrindžio grupių laikraščiai iš įvairių Sovietų Sąjungos kampelių pasiekdavo Sąjūdžio narį Petrą Vaitiekūną, kuris pasirūpindavo jų spausdinimu dideliais tiražais.
Petras Vaitiekūnas. Nuotr. J. Petronis.
Garso įrašas neveikia?
