Džiaugiuosi tave matydamas! Tik drąsus žmogus sugebėtų prisijungti prie vilties, paslapčių ir pavojų kupino disidentų kelio. Bet, atleisk man, užbėgau įvykiams už akių. Pradėkime nuo pradžių. Štai, kaip viskas veikia.
Pradėjęs turą rasi garso įrašą bei tekstą apie kiekvieną turo lokaciją. Gali pats pasirinkti ar nori šių istorijų klausytis, ar skaityti. Baigus skaityti ar klausytis teksto, rasi Google žemėlapį su nuoroda į kitą turo objektą. Paprasčiausiai paspausk „Žiūrėti didesnį žemėlapį“ ir/arba „nuorodos“ ir iš karto pamatysi, kur tau reikia eiti. Google žemėlapyje paspausk „pradėti“, o pasiekus tikslą, grįžk į Disidentų turo puslapį ir spausk „tęsti“, kad sužinotum daugiau apie pasiektą lokaciją.
Na o dabar, pradėkime Vilniaus Disidentų turą. Žemiau rasi pirmąjį garso įrašą.
Labas!
Garso įrašas neveikia?
Žinoma, jau puikiai žinai, kad po Pirmojo pasaulinio karo, tarpukario metu, Lietuva buvo nepriklausoma valstybė. Turėjome prezidentus, seimo narius ir visas kitas funkcionuojančios valstybės dalis. Tačiau 1939 m. rugpjūčio mėnesį Sovietų Sąjunga ir Nacių Vokietija pasirašė Nepuolimo sutartį, o su ja – ir slaptuosius protokolus. Vienas iš jų padalino Centrinę ir Rytų Europą į įtakos sferas. Nors Lietuva iš pradžių buvo priskirta Vokietijos įtakos sferai – ko gero, dėl savo ekonominės priklausomybės nuo šios šalies, – vėliau Lietuva tapo nesutarimų šaltiniu.
Kai 1939 m. rugsėjo mėnesį Vokietija užpuolė Lenkiją, Vermachtas perėmė Sovietų kontroliuotą Liubliną ir Rytų Varšuvą. Kad kompensuotų sovietams už šį praradimą, slaptu susitarimu Vokietija perdavė Lietuvą sovietų įtakos sferai. Tai sovietams suteikė pagrindą okupuoti Lietuvą 1940 metų birželio 15 d. Taip buvo įkurta Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika (LTSR).
Jau per pirmuosius okupacijos metus sovietai iš mūsų, lietuvių, labai daug atėmė. Prieš okupaciją egzistavusios politikos, religijos ir net kultūros sovietizacija sugriovė mūsų ekonomiką ir lėmė tūkstančių politinių aktyvistų - tokių pačių žmonių, kaip tu ir aš – įkalinimą.
1941 metų birželio 22 d., praėjus vos daugiau nei metams po sovietų okupacijos, nacių armija įsiveržė į LTSR. Jie greitai užėmė vis daugiau ir daugiau teritorijų, neretai su lietuvių pagalba, mat šie tikėjo, kad vokiečių armija atneša viltį atkurti nepriklausomybę. Kaip jau žinai, realybė buvo kitokia. Keliems metams atsidūrėme nacių okupacijos gniaužtuose ir praradome savo turtingą žydų populiaciją.
1944 metais Sovietų Sąjunga vykdė Baltijos šalių puolimą ir vėl okupavo Lietuvą, atkurdami represinę politiką ir įstatymus, kurie siekė išnaikinti lietuvišką kultūrą ir mūsų nacionalinį identitetą. Jų tikslas buvo sukurti paklusnią, sovietus šlovinančią tautą, tad visi, kurie tam priešinosi, buvo paprasčiausiai ištremti į Sibirą.
Nepaisant to, mes, disidentai, okupacijos metu rasdavome būdų priešintis sovietizacijai. Sunkiai dirbome, kad išsaugotume savo nacionalinį, religinį, kultūrinį ir istorinį paveldą. Juk visa tai mus daro lietuviais! Žinoma, tauta ne visada sutardavo dėl pasipriešinimo metodų – ar kovoti taikiai, ar su ginklais rankose – tačiau niekada nepasidavėme sovietų įtakai.
Prie mūsų jungėsi vis daugiau tokių žmonių kaip tu, tad disidentų gretos sparčiai augo. Tikintieji ruošė Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, kuri dokumentavo įvairius žmogaus ir politinių teisių pažeidimus. Įvairūs pogrindžio rašytojai ir leidėjai kūrė antipropagandinius leidinius, skatinančius siekti nepriklausomybės. Mezgėme ryšius su Vakarų pasauliu, taip bandydami juos informuoti apie Sovietų Sąjungoje vykstančius nusikaltimus. Dažnai vyko protestai ir riaušės... o po jų sekdavo įkalinimai, tardymai ir kratos, vykdomos Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos KGB. Daugybė mano kolegų buvo uždaryti į psichiatrines ligonines, mat jiems buvo diagnozuojamos sovietų psichiatro Andrejaus Snežnevskio išmanytos ligos – „paranojiškas reformistų kliedesys“ arba „vangioji šizofrenija“. Šie pramanai buvo naudojami tam, kad disidentai būtų atitraukti nuo visuomenės neribotam laikui.
Tikrai taip, mano kolega, disidento gyvenimas sovietų okupacijos metu buvo baisus. Tik neleisk, kad tai tave išgąsdintų. Su tavo pagalba - esu įsitikinęs - būsime sėkmingi. Na ką, eikime, pasižiūrėkime, kaip iš tikrųjų atrodo disidento pasaulis. Pradėkime nuo pirmosios vietos – įsitikink, kad prieš paspausdamas „tęsti“ esi tinkamoje vietoje – šalia restorano „Neringa“.
Pirma stotelė: Restoranas Neringa
