Legendinis restoranas Neringa

Aš čia visiškai rimtai.

Neišalkai? Žinau, kad kątik pradėjome, bet jei kada norėtum užkąsti su bendraminčiais – Neringos restoranas skirtas būtent tau. Čia nuo seno renkasi Lietuvos inteligentija. Elitinį restoraną, atidaryą 1959-aisiais, įkūrė mano draugai Algimantas ir Vytautas – du broliai architektai. O kas gi buvo ta Neringa? Na, Neringa buvo legenda.

Ji buvo švelni milžinė, kuri supylė Kuršių Nerijos pusiasalį, kad nuo gamtos negandų apgintų savo žmones. Būtent Kuršių Nerijos, įtrauktos net ir į UNESCO paveldo sąrašą, grožis įkvėpė brolius, todėl restorano architektūroje rasi nemažai jūros, smėlio, kopų ir saulės elementų. Restorane anksčiau dažnai vykdavo džiazo koncertai, nepaisant to, kad jų sovietų valdžia nemėgo. Tai buvo puiki vieta susirinkti su draugais, klausytis vakarietiškos muzikos ir kalbėtis apie kultūrą.

Šnekučiuotis su bendraminčiais čia labai mėgdavo ir Nobelio prizo laureatas Josifas Brodskis. Neringa buvo viena iš mėgstamiausių šio rusų disidento vietų Vilniuje. Apie ją jis net yra parašęs eilėraštį.

Stovim čia ir šnekam apie Brodskį, net nepagalvojau, kad tikriausiai jo visai nepažįsti. Gimęs Leningrade 1940-aisiais, Josifas Aleksandrovičius Brodskis buvo žydų kilmės rašytojas, kurio šeima tik per plauką išgyveno Leningrado apgultį. Kai jam buvo 23-eji, jo darbai pradėjo garsėti, tačiau Sovietų valdžia jo poeziją paskelbė antisovietine. Ar gali tuo patikėti?

Jis buvo nuolat apklausiamas, o vėliau ir nuteistas už „socialinį parazitizmą“. Kitais žodžiais, poetas tapo našta sovietinei visuomenei. Ilgainiui, jį nuteisė penkiems metams sunkaus darbo atokiame Rusijos kaime, tačiau pasisekė, jog žinomi Sovietų Sąjungos ir užsienio kultūros atstovai protestavo prieš tokį sprendimą ir sugebėjo išreikalauti, kad bausmė būtų nutraukta. O Josifas, žinoma, kaip užkietėjęs disidentas, toliau kūrė.

Tada valdžia pasitelkė kitą įrankį ir bandė Josifą Brodskį įtraukti į sovietinę psichikos sveikatos sistemą. Andrejus Snežnevskis – gydytojas, kurio Brodskis niekad akyse neregėjo ir su juo nė karto nekalbėjo – diagnozavo Brodskiui „vangiai progresuojančią šizofreniją“. Diagnozė reiškė darbų ir laisvės apribojimą. Ankstyvajame septintame dešimtetyje Brodskis buvo priverstas palikti šalį. Išvykęs, poetas įsikūrė JAV.

Josifas Brodskis ir nedidelis skaičius kitų žmonių sugebėjo Sovietų Sąjungoje išlaikyti sveiką protą (net kai jiems būdavo brukamos išmanytos ligos), o kai jiems prisireikdavo saugios ir jaukios vietos bendraminčių kompanijoje, Neringos restoranas tapdavo saugiu prieglobsčiu.

Garso įrašas neveikia?

Kita stotelė: Venclovų namai-muziejus