Buvęs Juliaus Sasnausko butas

Šiame bute su savo šeima gyveno Julius Sasnauskas. Patriotiškumas jam buvo įdiegtas dar vaikystėje, tad ir į disidentų veiklas įsitraukė vos sulaukęs 16–17-os metų, kuomet jis susipažino su Viktoru Petkumi bei Antanu Terlecku ir padėjo Lietuvos laisvės lygai leisti pogrindinę spaudą.

Julius susitikdavo su įvairiais žmonėmis, ranka persirašydavo jų pareiškimus į savo užrašų knygelę, ant kurios viršelio būdavo žodžiai „Mintys, dienoraštis“ – kad niekam nekiltų noro patikrinti. Gavęs spausdinimo mašinėlę, ją nešdavosi į saugias, atokias vietas, kur niekas negalėtų išgirsti „kulkosvaidinio“ mygtukų garso, ir perspausdindavo ranka rašytus straipsnius.

Kartą draugas pakvietė Julių pasinaudoti jo šeimos butu ir spausdinti ten, kol tėvai bus išvykę. Sutartą dieną Juliui atėjus prie buto jo niekas taip ir neįsileido. O juk laikraštį išspausdinti reikia! Tad Julius nusileido į pastato rūsį, susidėjo keletą rastų dėžių ir ant jų pasidėjęs mašinėlę spausdino pernakt, iki pat aušros! Dabar jis supranta, kad elgėsi neapdairiai, tačiau pripažįsta, jog tuo metu apie pasekmes galvoti buvo neverta – suims, ir ką? Spaudą paruošti vis tiek būtina.

Julius tvirtina žinojęs, kada buvo sekamas – sekliai nebuvo tokie ir paslaptingi. Ir kaip jo kolega Antanas Terleckas sakydavo – sunerimti reikėdavo, kai jie dingdavo.

Kita stotelė: VU Filologijos fakulteto kiemelis

Nuo 1977 m. jo namai nuolat buvo KGB akiratyje, tad kratos buvo dažnos.

1979 m. Julius Sasnauskas, Antanas Terleckas ir dar 43 Baltijos šalių gyventojai pasirašė „45 pabaltijiečių memorandumą“, adresuotą Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui bei Rytų ir Vakarų Vokietijos lyderiams. Dokumentas reikalavo, kad būtų paviešinti Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai ir atkurta Baltijos šalių nepriklausomybė. Kreipimasis buvo išspausdintas Vakarų žiniasklaidoje ir net tapo Europos Parlamento 1983 m. rezoliucijos, pritariančios jo turiniui, pagrindu.

1979 m. pabaigoje Juliaus Sasnausko bute dar kartą atlikta krata, o Julius buvo suimtas. Pusantrų metų kalėjimo ir penkeri metai tremties Sibire. Disidentas grįžo 1986 m., pačiu laiku, kad taptų vienu iš mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo organizatorių.

„Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas“, išspausdintas 1979 m. „Vyčio“ 3-iajame numeryje. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Julius Sasnauskas baigė kunigų seminariją, o šiuo metu yra Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektorius bei dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“.

Garso įrašas neveikia?